Author Archives: Eugenijus Skrupskelis

Padubysio kronikos 1

Padubysio kronikos – naujas periodinis leidinys, kuriame rašoma apie šio
krašto istoriją, paminklus, žmones. Iškeliami mažai žinomi ir užmiršti faktai, jų
reikšmė kraštui ir visai Lietuvai. Daug dėmesio skiriama nūdienos klausimams,
laimėjimams ir nesėkmėms, nevengiama ir diskusijų. Jungiamoji leidinio styga –
Dubysos upė, kuri prasideda ir baigia savo kelią Lietuvoje, suvienija Žemaitiją su
Aukštaitija. O ir pats Nemunas be Dubysos nebūtų toks platus ir galingas.
Dubysa priima savo glėbin Šiaušę ir Kražantę, jos pakrantėse įsikūrę
miesteliai Bubiai, Bazilionai, Ariogala, Seredžius, o ranka pasiekiami ir Kurtuvėnai,
Užventis, Pašiaušė, Kelmė, Kražiai ir t.t. O ir jos pradžia sruvena iš Šiaulių Rekyvos
ežero. Kiekviename iš jų būta savojo gyvenimo, savų didesnių ir mažesnių mokyklų,
maldų namų, kultūros reiškinių. O upės pakraščiais, ant aukštų skardžių, įsikūrė
ir keletas Padubysių, kurių vienas žmonių buvo perkrikštytas į Bazilionus, lyg
suteikus jiems ne tik istorinės atminties, bet ir glaudžius dabarties ir ateities ryšius
su Ukrainos žmonėmis ir valstybe.
Su Padubysio kronikomis bendradarbiauja, jose rašo įžymūs Lietuvos
veikėjai, ypač kilę iš šių kraštų. Vadovaujamasi tuo, kad be gimtinės pažinimo,
pagarbos ir meilės jai, negali būti ir nėra meilės, nei pasiaukojimo savajai Tėvynei
ir Valstybei. Tikimės, kad mūsų leidinys taps savu ir Padubysių gyventojams, ir
visai Lietuvai.
Redakcija

PADUBYSIO kronikos 1

Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2014 1 (7)

GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI!
Ryškėjant esmingai naujam tarptautinės politikos faktoriui – po Antrojo pasaulinio karo
susiformavusių valstybių sienų revizijai naudojantis tautinių bendruomenių ir tautinių
mažumų autonomizacija – naujausias Nepriklausomybės sąsiuvinių numeris problemą
filosofiniu ir politologiniu lygmeniu analizuoja remdamasis lietuviškosiomis realijomis.
Profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnis formuluoja svarbiausią šiuo požiūriu Lietuvos
valstybės priedermę – garantuoti visų Lietuvos piliečių laisvę, santarvę ir bendrąjį gėrį
neatiduodant jų jokiai – nei savai, nei svetimai – partinei vergijai.
1940 metais buvo išleista Jurgio Plieninio slapyvardžiu pasirašyta žymaus lietuvių
rašytojo Balio Sruogos knygelė Paskutinė kryžkelė. Lietuvio žodis lenkui. Joje su tikru
inteligento humanisto susirūpinimu apžvelgtas ilgaamžis lietuvių ir lenkų santykių kelias
ir gyvenimas unijinėje valstybėje iki natūralios šio darinio baigties. B. Sruogos raštuose
dar neskelbtas publicistinis tekstas – tai viltingas laiškas, raginantis ir į istoriją, ir į ateitį
pažvelgti taip, kad kaimynai galėtų gyventi ir oriai, ir teisingai. Tekstas skelbiamas kaip
to meto lietuvių politinės sąmonės dokumentas.
Mąstymų skyriuje pristatome jauno mokslininko Vytauto Sinicos tekstą, atsiliepiantį į
intensyvėjantį tautos esmės ir paskirties apmąstymą šiuolaikinėje politologijoje ir gyvenime.
Svarbiausių Lietuvos gyvenimo datų paminėjimo rubrikoje pateikiama visa Lietuvos
Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimo 25-mečio minėjimo Lietuvos mokslų akademijoje stenograma,
rodanti Sąjūdžio idealams ištikimų žmonių požiūrį ir į istorinę, ir į šiandieninę
Lietuvą.
Paminimas Vilniaus arkikatedros atšventinimas bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto
atkūrimas.
Baigiama pristatyti Lietuvos politinės minties antologija – anotuojamas jos trečiasis
tomas.
Redaktorius

NS_2014_1